Kodėl baltas liežuvis?

Pažvelgus į veidrodį ir pamačius baltą liežuvį gali sukelti susirūpinimą. Nors vaizdas gali būti nepatrauklus, baltas liežuvis ne visada yra rimtos sveikatos būklės požymis. Paprastai liežuvis turi rausvą spalvą su šiek tiek baltu apnašu. Tačiau kai apnaša tampa stora arba pasikeičia spalva, tai gali būti požymis, kad reikia išsiaiškinti priežastį. Šiame straipsnyje aptarsime viską, ką reikia žinoti apie baltą liežuvį, įskaitant jo priežastis, simptomus, diagnozę ir gydymą.

Kas yra baltas liežuvis?

Liežuvis yra raumeningas organas, esantis burnos priekyje. Jis padengtas mažyčiais iškilimais, vadinamais papilėmis. Papilėse yra skonio receptorių, kurie padeda mums jausti skonį. Paprastai papilėse yra negyvų ląstelių, bakterijų ir maisto dalelių. Šios medžiagos sudaro ploną baltą dangą ant liežuvio paviršiaus.

Tačiau kai negyvų ląstelių, bakterijų ir maisto dalelių kaupiasi per daug, jos gali sukelti storesnę, baltesnę apnašą. Ši apnaša gali suteikti liežuviui plaukuotą išvaizdą, o kartais netgi gali pasikeisti jo spalva į gelsvą ar rudą.

Ar baltas liežuvis yra ligos požymis?

Paprastai baltas liežuvis nėra rimtos sveikatos problemos požymis. Dažniausia balto liežuvio priežastis yra nepakankama burnos higiena. Jei nepakankamai valote dantis ir liežuvį, ant liežuvio gali kauptis negyvos ląstelės, bakterijos ir maisto dalelės, sukeliančios baltos apnašos susidarymą.

Tačiau kai kuriais atvejais baltas liežuvis gali būti susijęs su rimtesne sveikatos būkle. Šios būklės gali būti:

• Grybelinė infekcija (pienligė): Tai dažniausia su baltu liežuviu susijusi liga. Grybelinė infekcija sukelia baltų dėmių ar opų atsiradimą ant liežuvio ir vidinės skruostų pusės.
• Burnos džiūvimas (kserostomija): Kai seilių liaukų gaminama nepakankamai seilių, liežuvis gali išdžiūti ir pasidengti balta apnaša. Seilės padeda nuplauti negyvas ląsteles, bakterijas ir maisto daleles nuo liežuvio, todėl jų trūkumas gali sukelti apnašų susidarymą.
• Liežuvio apnašos (liežuvio leukoplakija): Tai būklė, kai ant liežuvio susidaro baltos dėmės ar pleistrai. Liežuvio apnašos paprastai nėra kenksmingos, tačiau gali būti nemalonios ir padidinti burnos vėžio riziką. Rūkymas ir gausus alkoholio vartojimas yra didžiausi rizikos veiksniai susirgti šia liga.
• Vitaminų trūkumas: B grupės vitaminų, tokių kaip B12 ir folio rūgšties, trūkumas gali sukelti balto liežuvio atsiradimą. Šie vitaminai yra svarbūs sveikai ląstelių apyvartai, o jų trūkumas gali sukelti negyvų ląstelių kaupimąsi ant liežuvio.
• Sifilis: Ši lytiškai plintanti infekcija gali sukelti baltų opų atsiradimą ant liežuvio ir kitų burnos dalių.
• Vėžys: Retais atvejais baltas liežuvis gali būti vėžio požymis. Jei jūsų liežuvis yra ilgai baltas, be skausmo, pasitarkite su gydytoju.

Baltas liežuvis: simptomai

Be baltos apnašos ant liežuvio, žmonės, turintys baltą liežuvį, gali patirti ir kitų simptomų, priklausomai nuo pagrindinės priežasties. Šie simptomai gali būti:

• Skonio pojūčio pokyčiai: Baltas liežuvis gali laikinai pakeisti jūsų skonį. Apnaša gali apsunkinti skonio receptorių kontaktą su maistu, todėl maistas gali atrodyti blandesnis arba kitaip nei įprastai.
• Blogas burnos kvapas (halitozė): Kai negyvų ląstelių, bakterijų ir maisto dalelių kaupiasi ant liežuvio, jie gali skleisti nemalonų kvapą. Šis kvapas gali būti stipresnis ryte, nes seilių gamyba miego metu sumažėja.
• Skausmas ar deginimas liežuvyje: Kai kurios balto liežuvio priežastys, pvz., grybelinė infekcija ar burnos džiūvimas, gali sukelti liežuvio skausmą ar deginimą.
• Sunkumas ryti: Stora balta apnaša gali apsunkinti rijimo procesą.
• Sausumas burnoje: Burnos džiūvimas, kuris gali sukelti baltą liežuvį, taip pat gali sukelti burnos sausumo pojūtį.

Baltas liežuvis: priežastys

Kaip minėjome anksčiau, yra daug įvairių balto liežuvio priežasčių.

• Netinkama burnos higiena: Pagrindinė ir dažniausia balto liežuvio priežastis yra nepakankama burnos higiena. Jei nepakankamai valote dantis ir liežuvį, ant liežuvio gali kauptis negyvos ląstelės, bakterijos ir maisto dalelės, sukeliančios baltos apnašos susidarymą. Rekomenduojama valytis dantis du kartus per dieną fluoro turinčia pasta ir naudoti liežuvio valiklį vieną ar du kartus per dieną, kad pašalintumėte apnašas nuo liežuvio paviršiaus.
• Rūkymas: Rūkymas gali dirginti liežuvį ir sukelti baltos apnašos susidarymą. Rūkymas taip pat gali slopinti seilių gamybą, o tai gali išdžiovinti burną ir sudaryti palankias sąlygas bakterijoms kauptis ant liežuvio.
• Per didelis alkoholio vartojimas: Panašiai kaip ir rūkymas, per didelis alkoholio vartojimas gali dirginti liežuvį ir sumažinti seilių gamybą, taip prisidedant prie balto liežuvio atsiradimo.
• Antibiotikai: Antibiotikai gali sutrikdyti burnos mikroflorą, sunaikindami ne tik kenksmingas, bet ir naudingas bakterijas. Šis disbalansas gali sukelti grybelių peraugimą, o tai gali pasireikšti baltu liežuviu, ypač vartojant antibiotikus ilgą laiką.
• Karštas maistas ir gėrimai: Reguliarus karšto maisto ir gėrimų vartojimas gali dirginti liežuvio paviršių ir pažeisti jo ląsteles. Šis pažeidimas gali paskatinti negyvų ląstelių kaupimąsi ir baltos apnašos susidarymą.
• Dantų protezai: Neteisingai prigludę ar netinkamai prižiūrimi dantų protezai gali dirginti liežuvį ir sukelti baltos apnašos susidarymą. Svarbu reguliariai valyti dantų protezus ir pasitikrinti pas odontologą, kad jie tinkamai priglustų.
• Stresas: Nors stresas nėra tiesioginė balto liežuvio priežastis, jis gali ją pabloginti. Streso metu organizmas gamina mažiau seilių, o tai gali sukurti palankią aplinką bakterijoms kauptis ir baltai apnašai formuotis.
  

Baltas liežuvis ir kitos burnos ertmės būklės 

Baltas liežuvis gali pasireikšti kartu su kitomis burnos ertmės būklėmis, kurios gali padėti diagnozuoti pagrindinę priežastį. Štai keli pavyzdžiai:

• Grybelinė infekcija (pienligė): Be balto apnašo ant liežuvio, grybelinė infekcija (pienligė) taip pat gali sukelti baltų dėmių ar opų atsiradimą vidinėje skruostų pusėje. Šios dėmės ar opos gali būti skausmingos ir gali lengvai nušveisti. Kūdikiams pienligė taip pat gali pasireikšti balta plėvele ant vidinio skruosto ir liežuvio paviršiaus.
• Burnos džiūvimas (kserostomija): Burnos džiūvimas, be balto liežuvio, gali sukelti burnos sausumo pojūtį, padidėjusį troškulį, ir apsunkintą rijimą. Taip pat galite jausti deginimo pojūtį burnoje arba gomuryje.
• Liežuvio apnašos (liežuvio leukoplakija): Liežuvio apnašos, be balto apnašo, gali pasireikšti raupliu liežuvio paviršiuje. Šie lopai gali būti balti, geltoni, rudi ar net juodi. Liežuvio apnašos paprastai nėra skausmingos, tačiau gali sukelti nemalonų kutenimo pojūtį.

Kada kreiptis į gydytoją dėl balto liežuvio?

Baltas liežuvis dažniausiai nėra rimtos būklės požymis ir išnyksta savaime, ypač jei pagerinsite burnos higieną. Tačiau jei jūsų baltas liežuvis išlieka ilgiau nei dvi savaites arba jį lydi kiti simptomai, turėtumėte kreiptis į gydytoją, kad būtų nustatyta priežastis ir paskirtas gydymas.

Čia pateikiami keli atvejai, kai dėl balto liežuvio būtina kreiptis į gydytoją:

• Baltas liežuvis kartu su skausmu, deginimu ar jautrumu liežuvyje;
• Baltas liežuvis kartu su blogu burnos kvapu (halitoze);
• Baltas liežuvis kartu su burnos sausumu ar padidėjusiu troškuliu;
• Baltas liežuvis kartu su rijimo sutrikimais;
• Baltas liežuvis kartu su kitais burnos ertmės pokyčiais, tokiais kaip opelės ar paraudimas;
• Jei jūsų baltas liežuvis nepagerėja pagerinus burnos higieną.

Gydytojas gali apžiūrėti jūsų burną ir liežuvį, kad nustatytų apnašos storį, spalvą ir pasiskirstymą. Taip pat gali būti paimtas burnos tepinėlis, siekiant patikrinti, ar nėra grybelių ar bakterijų infekcijos. Kai kuriais atvejais gali būti reikalingi kraujo tyrimai, norint patikrinti, ar nėra vitaminų trūkumo ar kitų medicininių būklių.

Baltas liežuvis: gydymas

Gydymas baltu liežuviu priklauso nuo jį sukeliančios priežasties. Štai keli įprasti gydymo būdai:

• Vandens gėrimas: Gerkite daug vandens per dieną, kad jūsų burna būtų drėgna. Tai padės nuplauti negyvas ląsteles ir maisto daleles nuo liežuvio ir gali padėti sumažinti apnašų susidarymą.
• Vaistai nuo grybelių: Jei jūsų baltą liežuvį sukelia grybelinė infekcija, gydytojas gali skirti priešgrybelinių vaistų, tokių kaip flukonazolas ar klotrimazolis, suspensijos pavidalu tepti burnoje.
• Vaistai nuo burnos džiūvimo: Jeigu balto liežuvio priežastis yra burnos džiūvimas (kserostomija), gydytojas gali skirti receptinių arba be recepto vaistų, kurie stimuliuoja seilių gamybą. Taip pat gali būti rekomenduojama naudoti dirbtines seiles burnos drėgnumui palaikyti.
• Mitybos pokyčiai: Gydytojas gali rekomenduoti vengti aštraus maisto ir gėrimų, kurie gali dirginti liežuvį ir pabloginti baltos apnašos susidarymą. Taip pat gali būti naudinga sumažinti rūkymą ir alkoholio vartojimą, nes jie taip pat gali prisidėti prie liežuvio dirginimo ir apnašų susidarymo.
• Vitaminų papildai: Jei jūsų baltą liežuvį sukelia vitaminų trūkumas, gydytojas gali rekomenduoti vartoti vitaminų papildų, tokių kaip vitaminas B12 ir folio rūgštis. Šie vitaminai svarbūs sveikai ląstelių apyvartai, o jų papildymas gali padėti sumažinti negyvų ląstelių kaupimąsi ant liežuvio.
• Gydymas gretutinėmis ligomis: Jei jūsų baltą liežuvį sukelia kita medicininė būklė, pvz., sifilis, gydymas bus skirtas pagrindinei ligai gydyti. Pavyzdžiui, sifilio gydymas apima antibiotikus.

Papildoma informacija apie baltą liežuvį

Šiame skyriuje pateiksime papildomos informacijos apie baltą liežuvį, įskaitant:

• Kūdikiai ir vaikai: Baltas liežuvis yra dažnesnis kūdikiams ir mažiems vaikams nei suaugusiems. Paprastai jis nėra rimtas ir išnyksta savaime. Dažniausia vaikų balto liežuvio priežastis būna pieno maitinimas krūtimi arba mišinuku. Pieno cukrus gali reaguoti su burnos bakterijomis ir sudaryti baltą apnašą ant kūdikio liežuvio. Tačiau jei jūsų kūdikio ar vaiko liežuvis ilgai išlieka baltas arba jį lydi kiti simptomai, pvz., karščiavimas, vėmimas ar viduriavimas, kreipkitės į gydytoją.
• Nėštumas: Nėštumo metu dėl hormoninių pokyčių gali pasireikšti baltas liežuvis. Paprastai tai nėra rimtas ir išnyksta po gimdymo. Tačiau jei nėštumo metu jaučiate stiprų burnos deginimo pojūtį ar jūsų baltas liežuvis nepagerėja per kelias savaites, pasitarkite su gydytoju.
• Prevencija: Geriausias būdas išvengti balto liežuvio yra laikytis geros burnos higienos. Reguliariai valykite dantis fluoro turinčia pasta ir naudokite liežuvio valiklį. Taip pat gerkite daug vandens ir venkite dirginančių medžiagų, pvz., tabako ir alkoholio. Jei rūkote, stenkitės mesti rūkyti. Mesti rūkyti gali pagerėti jūsų bendra sveikata ir burnos ertmės būklė.

Baltas liežuvis dažniausiai nėra rimtos sveikatos problemos požymis. Paprastai jis išnyksta savaime, pagerinus burnos higieną. Tačiau jei jūsų baltas liežuvis išlieka ilgiau nei dvi savaites arba jį lydi kiti simptomai, kreipkitės į gydytoją, kad būtų nustatyta priežastis ir paskirtas gydymas. Ankstyva diagnozė ir gydymas gali padėti išvengti komplikacijų ir pagerinti jūsų burnos sveikatą.

Šiame straipsnyje pateikta informacija skirta tik švietimo tikslams ir neturi būti laikoma medicinine konsultacija. Visada turėtumėte pasitarti su savo gydytoju dėl bet kokių sveikatos problemų, kurias galite turėti.

Šaltiniai

https://www.mayoclinic.org/symptoms/white-tongue/basics/causes/sym-20050676

https://my.clevelandclinic.org/health/symptoms/17654-white-tongue

https://www.healthline.com/health/dental-and-oral-health/white-tongue