Kodėl gimsta autistai?

Autizmas yra sudėtingas neurologinis sutrikimas, kuris paveikia socialinį bendravimą, elgesį ir kalbą. Kiekvienais metais vis daugiau vaikų diagnozuojama autizmu, todėl svarbu suprasti, kodėl gimsta autistai ir kokios yra autizmo priežastys. Šis straipsnis skirtas išsamiai aptarti autizmo priežastis, simptomus ir kaip autistai gyvena. Taip pat aptarsime dažniausius mitus ir kaip draugiškai kurti aplinką autistams.

Kas yra autizmas?

Autizmas: apibrėžimas ir simptomai

Autizmas, arba autizmo spektro sutrikimas (ASS), yra neurologinis ir raidos sutrikimas, kuris dažniausiai pasireiškia ankstyvoje vaikystėje ir tęsiasi visą gyvenimą.

Simptomai:

• Socialinio bendravimo sunkumai
• Stereotipinis ir pasikartojantis elgesys
• Riboti interesai
• Kalbos ir bendravimo problemos

Požymiai:

• Nenoras bendrauti ar dalintis interesais
• Sunkumai suprasti kitų emocijas
• Pasikartojantys judesiai (pvz., rankų pliaukštelėjimas)
• Specialūs interesai ar hobių apsėstumas

II. Autizmo priežastys

Kodėl gimsta autistai?

Autizmo priežastys yra daugialypės ir nėra pilnai suprastos. Mokslininkai tyrinėja genetinius ir aplinkos veiksnius, kurie gali prisidėti prie autizmo vystymosi.

Genetiniai veiksniai:

• Genų mutacijos ir paveldimumas. Nustatyta, kad autizmas dažnai būna šeimose, o tai rodo genetinį ryšį.
• Genų kopijų skaičiaus pokyčiai (CNV). Šie pokyčiai gali paveikti smegenų vystymąsi ir funkcionavimą.

Aplinkos veiksniai:

• Nėštumo metu patirtas stresas ar infekcijos
• Toksinai ir teršalai aplinkoje
• Tėvų amžius gimimo metu. Vyresni tėvai gali turėti didesnę riziką susilaukti autistų vaikų.

Kiti galimi veiksniai:

• Ankstyvos nėštumo ir gimdymo komplikacijos
• Metaboliniai ir imunologiniai veiksniai

III. Ankstyvieji požymiai ir diagnozė

Kaip atpažinti autizmą vaikystėje?

Ankstyva diagnozė yra svarbi, nes ankstyvas įsikišimas gali padėti vaikui geriau prisitaikyti ir vystytis.

Požymiai:

• Nepalaiko akių kontakto
• Nereaguoja į savo vardą
• Vengia fizinio kontakto
• Nenaudoja gestų bendraujant (pvz., nerodo daiktų pirštu)

Diagnozė:

• Vystymosi stebėjimas ir testai
• Specialistų, tokių kaip vaikų psichiatrai ir neurologai, vertinimai

IV. Gyvenimas su autizmu

Autistų vaikų ugdymas ir kasdienis gyvenimas

Autizmo diagnozė keičia tiek vaiko, tiek šeimos gyvenimą. Tačiau yra daug būdų, kaip padėti vaikui pasiekti pilnavertį gyvenimą.

Kaip padėti autistams integruotis į visuomenę:

• Socialinių įgūdžių lavinimas. Specialūs užsiėmimai, kurie moko bendravimo ir draugystės įgūdžių.
• Draugiška aplinka. Mokyklos ir bendruomenės, kurios yra draugiškos autizmui, padeda vaikams jaustis saugiau ir labiau priimtais.

Draugiški autizmui aplinkos kūrimas

Patarimai:

• Suteikti struktūrą ir rutiną
• Naudoti vizualinius pagalbinius įrankius (pvz., dienotvarkes)
• Būti kantriais ir supratingais

V. Suaugusiųjų autizmas

Kaip gyvena suauge autistai?

Suaugusieji, turintys autizmo spektro sutrikimą, susiduria su skirtingais iššūkiais nei vaikai. Jie taip pat gali turėti unikalių stiprybių ir talentų.

Suaugę autistai: iššūkiai ir sprendimai

Iššūkiai:

• Sunkumai darbe ir socialiniuose santykiuose
• Ribotos savarankiškumo galimybės
• Socialinės izoliacijos rizika

Sprendimai:

• Palaikymo grupės ir bendruomenės, kurios siūlo socialinę paramą ir galimybes bendrauti.
• Darbo programos, kurios padeda autistams rasti tinkamą darbą ir prisitaikyti prie darbo aplinkos.

Kada autistai pradeda kalbeti ir kaip tai veikia jų gyvenimą?

Kalbos vystymasis yra svarbus aspektas autistų gyvenime. Kai kurie autistai pradeda kalbėti vėliau arba turi komunikacijos sunkumų.

Kalbos vystymasis:

• Ankstyva intervencija gali padėti gerinti kalbos įgūdžius.
• Alternatyvios komunikacijos metodai, tokie kaip gestų kalba ar komunikacijos lentelės, gali būti naudingos.

VI. Palaikymo ir pagalbos galimybės

Pagalba autistams ir jų šeimoms

Pagalba ir palaikymas yra esminiai norint užtikrinti kokybišką gyvenimą autistams ir jų šeimoms.

Specializuotos programos ir organizacijos:

• Autizmo organizacijos. Daugelis organizacijų siūlo išteklius, mokymus ir paramą šeimoms.
• Vyriausybinės programos. Kai kuriose šalyse yra specialios programos, skirtos padėti autistams integruotis į visuomenę.

Kaip tėvai ir šeimos gali gauti paramą:

• Terapijos ir konsultacijos. Psichologinė ir elgesio terapija gali padėti tiek vaikams, tiek suaugusiems autistams.
• Švietimas. Mokymai ir seminarai tėvams, kurie padeda suprasti autizmą ir kaip geriausiai palaikyti savo vaiką.

VII. Mitai ir tiesos apie autizmą

Dažniausi mitai ir klaidingos nuomonės

Apie autizmą yra daugybė mitų ir klaidingų nuomonių, kurios gali sukelti neteisingą supratimą ir stigmatizaciją.

Mitai ir faktai:

• Mitas: Autistai nesugeba jausti emocijų. Tiesa: Autistai jaučia emocijas, tačiau gali turėti sunkumų jas išreikšti.
• Mitas: Visos autistų problemos yra vienodos. Tiesa: Autizmas yra spektras, todėl simptomai ir sunkumai labai skiriasi.

Autizmas yra sudėtingas ir įvairialypis sutrikimas, kurio priežastys vis dar nėra pilnai suprastos. Tačiau žinant apie autizmo simptomus, priežastis ir būdus, kaip padėti autistams integruotis į visuomenę, galima kurti draugiškesnę ir labiau supratingą aplinką.

Dažniausiai užduodami klausimai

Šaltiniai

https://www.medicalnewstoday.com/articles/what-causes-autism