Kodėl vėluoja mėnesinės?

Mėnesinių ciklas yra vienas svarbiausių moters organizmo rodiklių, atspindintis ne tik reprodukcinę, bet ir bendrą sveikatos būklę. Tačiau net ir įprastai reguliarus ciklas gali kartais „išklysti iš vėžių“. Kai menstruacijos neprasideda numatytu laiku, dažna moteris pasijunta sunerimusi. Ar tai nėštumas? Gal kažkas rimto?

Šiame straipsnyje aptarsime 12 dažniausių priežasčių, dėl kurių mėnesinės gali vėluoti ar visai neprasidėti. Taip pat sužinosite, kada verta sunerimti ir kreiptis į medikus.

1. Nėštumas

Turbūt pirmoji mintis, kai vėluoja mėnesinės, yra galimas nėštumas – ir ne be priežasties. Jei turėjote nesaugių lytinių santykių arba net ir naudodamasi apsaugos priemonėmis, nėštumas vis dar įmanomas. Be vėluojančių mėnesinių, dažni ankstyvi požymiai yra:

• Krūtų jautrumas
• Silpnumas ar pykinimas
• Dažnas šlapinimasis
• Lengvas kraujavimas (implantacijos metu)

Ką daryti? Atlikite nėštumo testą – geriausia 5–7 dieną po vėlavimo pradžios, kad rezultatas būtų patikimesnis.

2. Stresas

Psichologinis ir fizinis stresas turi tiesioginį poveikį hormonų balansui, ypač tiems, kurie reguliuoja ovuliaciją. Intensyvus darbas, artimųjų netektis, konfliktai ar net stiprus džiaugsmas gali atidėti ar visai sustabdyti mėnesines.

Kaip tai veikia? Stresas padidina kortizolio lygį – hormono, kuris gali slopinti gonadotropinus, reikalingus ovuliacijai.

3. Polycistinių kiaušidžių sindromas (PCOS)

PCOS – dažna endokrininė liga, pasireiškianti nereguliariu ciklu, padidėjusiu androgenų (vyriškųjų hormonų) kiekiu ir cistinėmis kiaušidėmis. Moterys, sergančios PCOS, dažnai patiria:

• Mėnesinių vėlavimą ar išnykimą
• Aknę
• Padidėjusį plaukuotumą
• Svorio augimą

Gydymas: PCOS valdomas keičiant gyvenimo būdą, dieta ir, jei reikia, vaistais (pvz., kontraceptikais ar metforminu).

4. Kūno svorio pokyčiai

Greitas svorio sumažėjimas ar nutukimas gali sutrikdyti ovuliaciją, nes riebalinis audinys dalyvauja estrogenų gamyboje. Itin mažas KMI (<18) taip pat siejamas su menstruacijų išnykimu (amenorėja).

Rizikos veiksniai:

• Anoreksija, bulimija
• Keto ar kitos ribojančios dietos
• Per intensyvus sportas be tinkamos mitybos

5. Hormoniniai sutrikimai

Be PCOS, kiti hormoniniai disbalansai gali lemti mėnesinių nereguliarumą:

• Hipotirozė (sulėtėjusi skydliaukė)
• Hipertirozė (peraktyvi skydliaukė)
• Padidėjęs prolaktino kiekis
• Antinksčių problemos

Kadangi visi šie organai susiję su hormonų reguliavimu, jų sutrikimai gali turėti didelę įtaką ciklui.

6. Kontracepcijos poveikis

Naudojant hormoninę kontracepciją (tabletės, spiralė, implantas, pleistras), organizmas gali netekti natūralios ciklo struktūros. Kai kurioms moterims mėnesinės tampa lengvesnės, o kitoms visai išnyksta.

Nutraukus kontraceptikus, gali prireikti kelių mėnesių, kol ciklas atsistatys.

7. Lėtinės ligos

Kai kurios lėtinės ligos, ypač autoimuninės ar medžiagų apykaitos sutrikimai, gali paveikti mėnesinių reguliarumą:

• Cukrinis diabetas
• Celiakija
• Krono liga
• Vilkligė

Šios ligos veikia hormonų balansą, imunitetą bei organizmo išteklius, kurie būtini reprodukcijai.

8. Laktacija

Žindymo metu išsiskiria hormonas prolaktinas, kuris slopina ovuliaciją. Dėl to dauguma moterų neturi mėnesinių žindymo laikotarpiu, ypač jei kūdikis maitinamas tik krūtimi.

9. Vaistai ir gydymas

Kai kurie medikamentai gali paveikti hormoninę pusiausvyrą:

• Antidepresantai
• Chemoterapiniai vaistai
• Kraujospūdį mažinantys vaistai
• Antipsichotikai

Taip pat hormonų terapija ar skydliaukės vaistai gali turėti įtakos ciklui.

10. Menopauzė ir perimenopauzė

Perimenopauzė – tai laikotarpis prieš menopauzę, kai kiaušidės pradeda gaminti mažiau estrogenų. Ciklas tampa nereguliarus, kartais praleidžiamas. Vėliau, pasiekus menopauzę (kai mėnesinės nevyksta 12 mėnesių), ciklas visiškai išnyksta.

Vidutinis amžius menopauzei – apie 51 m., tačiau požymiai gali prasidėti dar 40-ies.

11. Per didelis fizinis krūvis

Profesionalios sportininkės ar intensyviai sportuojančios moterys dažnai patiria amenorėją. Tai siejama su:

• Mažu kūno riebalų kiekiu
• Energetiniu deficitu
• Hormonų slopinimu dėl streso

12. Laiko juostų ir miego pokyčiai

Kelionės, darbas pamainomis, nemiga ar ilgas naktinis budrumas – visa tai gali išbalansuoti melatonino ir kortizolio ritmus, kurie daro įtaką ovuliacijai ir ciklo trukmei.

Kada verta kreiptis į gydytoją?

Konsultacija būtina, jei:

• Mėnesinės vėluoja ilgiau nei 6 savaites
• Patiriate skausmingus simptomus, nemalonius pojūčius ar neįprastas išskyras
• Ciklas nereguliarus ilgą laiką
• Norite planuoti nėštumą, bet ovuliacija nevyksta

Ką daryti, kai mėnesinės vėluoja?

1. Atlikite nėštumo testą
2. Stebėkite ciklą naudodama programėles (pvz., Flo, Clue, Period Tracker)
3. Įsivertinkite gyvenimo pokyčius – stresą, dietą, miegą
4. Pasitarkite su gydytoju, jei nežinote priežasties arba jei ciklas vėluoja nuolat

Mėnesinių vėlavimas nebūtinai reiškia kažką rimto, tačiau tai yra organizmo signalas, kurio ignoruoti nereikėtų. Nuo nėštumo ir streso iki hormoninių sutrikimų – priežasčių spektras platus. Jei tokie nukrypimai tampa dažni ar sukelia diskomfortą, verta pasikonsultuoti su specialistu.

Rūpindamasi savo menstruaciniu ciklu, rūpiniesi visa savo sveikata.

Šaltiniai

https://www.healthline.com/health/womens-health/why-is-my-period-late

https://www.verywellhealth.com/reasons-you-missed-your-period-2757503