Kodėl keičiasi metų laikai?

Metų laikų kaita yra vienas iš nuostabiausių gamtos reiškinių, turintis didelį poveikį mūsų aplinkai, ekonomikai, kultūrai ir netgi asmeninei savijautai. Šiame straipsnyje mes ne tik paaiškinsime, kodėl keičiasi metų laikai, bet ir išnagrinėsime, kaip šie pokyčiai veikia skirtingas pasaulio dalis, įskaitant Australijos metų laikus ir metų laikus Lietuvoje.

Metų laikų keitimosi mokslinis paaiškinimas

Žemės ašies pasvirimas ir jo įtaka

Viskas prasideda nuo Žemės ašies pasvirimo. Šis 23.5 laipsnių kampas yra lemiamas veiksnys, nulemiantis Saulės spindulių pasiskirstymą per metus. Žiemą, kai Šiaurės pusrutulis yra nusisukęs nuo Saulės, Saulės spinduliai pasiekia Žemę mažesniu kampu, o tai reiškia mažiau šilumos ir šviesos. Vasarą situacija yra priešinga, dėl ko dienos tampa ilgesnės ir šiltesnės.

Faktas: Ar žinojote, kad be Žemės ašies pasvirimo metų laikai, kaip juos pažįstame, neegzistuotų? Tai reiškia, kad visame pasaulyje temperatūra būtų labiau vienoda, su mažiau ekstremalių temperatūros svyravimų.

Žemės orbita aplink saulę

Nors Žemės ašies pasvirimas yra pagrindinė metų laikų kaitos priežastis, Žemės orbita taip pat turi įtakos. Žemė skrieja elipsine orbita aplink Saulę, o tai reiškia, kad jos atstumas iki Saulės per metus šiek tiek keičiasi. Tačiau, priešingai nei dažnai manoma, šis atstumas neturi didelės įtakos metų laikų keitimuisi.

Įdomus faktas: Artimiausia Žemės prie Saulės vieta (angl. perihelion) įvyksta sausio pradžioje, o tolimiausia (angl. aphelion) – liepos pradžioje. Tai įrodo, kad atstumas iki Saulės nėra pagrindinis metų laikų veiksnys.

Kaip skirtingi metų laikai pasireiškia įvairiose pasaulio dalyse?

Skirtingų metų laikų poveikis įvairiose pasaulio dalyse yra įdomus ir dažnai netikėtas.

Australijos metų laikai

Pietinis pusrutulis patiria metų laikų kaitą priešingai nei Šiaurinis. Kai Lietuvoje šalta žiema, Australijoje švenčiama karšta vasara. Tačiau dėl geografinės padėties ir klimato Australijoje metų laikų skirtumai gali būti ne tokie ryškūs, kaip vidutinėse ar aukštosiose Šiaurės pusrutulio platumose.

Pavyzdys: Tasmanijos sala, esanti Australijos pietuose, patiria keturis aiškiai išreikštus metų laikus, panašiai kaip Lietuva, o šiaurinėse Australijos dalyse, pavyzdžiui, Kvinslande, metų laikai pasižymi tik dvejopu modeliu: sausu ir lietingu periodu.

Metų laikai Lietuvoje: vasara, ruduo, žiema, pavasaris

Lietuvoje metų laikai yra aiškiai išreikšti, kiekvienas su savo charakteringais bruožais ir orų modeliais.

• Vasarą Lietuvoje yra šilta ir žalia, su vidutine temperatūra apie 17-20°C. Tai laikas, kai gamta klesti, o žmonės mėgaujasi lauko veiklomis.
• Ruduo atneša spalvingus medžių lapus ir vėsesnį orą, su temperatūra, kuri palaipsniui mažėja nuo 10°C iki žemesnių reikšmių.
• Žiema paprastai yra šalta ir snieguota, su temperatūromis žemiau 0°C, suteikiant galimybių užsiimti žiemos sportais.
• Pavasaris žymi naują pradžią, su temperatūra, kuri palaipsniui šyla nuo 0°C iki 10°C ir daugiau, o gamta vėl pabunda.

Astronominiai ir meteorologiniai metų laikai

Svarbu atskirti astronominės ir meteorologinės metų laikų sąvokas. Astronominiai metų laikai grindžiami Žemės orbitos aplink Saulę ypatybėmis ir Saulės spindulių kampu, o meteorologiniai metų laikai apibrėžiami pagal vidutines mėnesio temperatūras. Tai reiškia, kad meteorologiniai metų laikai gali prasidėti anksčiau ar vėliau nei jų astronominiai atitikmenys.

Pavyzdžiui, meteorologinė vasara Lietuvoje prasideda birželio 1 d., o astronominė – birželio 21 d. ar 22 d., kai įvyksta vasaros saulėgrįža.

Šaltiniai

https://www.weather.gov/lmk/seasons

https://wonderopolis.org/wonder/Why-Do-the-Seasons-Change