Kodėl svaigsta galva? Dažniausios priežastys ir gydymas

Jausmas, kai atrodo, jog viskas aplinkui sukasi, arba kai prarandate pusiausvyrą, gali būti labai nemalonus ir sutrikdantis. Ši būsena, dažnai apibūdinama kaip galvos svaigimas, sukimosi pojūtis, pusiausvyros sutrikimas, arba svaigulys, gali turėti daugybę skirtingų priežasčių. Nors pavadinimas gali atrodyti gana paprastas, priežasčių spektras yra labai platus, o kai kuriais atvejais galvos svaigimas gali signalizuoti apie rimtesnes sveikatos problemas.

Šiame išsamiame straipsnyje mes panagrinėsime, kodėl svaigsta galva, kokios yra dažniausios galvos svaigimo priežastys, kaip jis diagnozuojamas ir kaip gydomas. Taip pat pateiksime patarimų, kaip sumažinti galvos svaigimo riziką ir kada kreiptis į gydytoją.

Kas yra pusiausvyra ir kaip ji veikia?

Prieš gilinantis į galvos svaigimo priežastis, svarbu suprasti, kaip veikia mūsų pusiausvyros sistema. Pusiausvyra – tai gebėjimas išlaikyti kūno padėtį erdvėje. Ją palaiko sudėtingas įvairių sistemų ir jutimo organų tinklas:

• Vidinė ausis: Vidinėje ausyje esantis organas, vadinamas vestibuliniu aparatu, yra atsakingas už pusiausvyros jutimą. Jame yra skysčiu užpildyti kanalai ir maišeliai su plaukeliais, kurie reaguoja į galvos judesius. Šie plaukeliai siunčia signalus į smegenis, kurie padeda mums suvokti savo padėtį erdvėje ir išlaikyti pusiausvyrą.
• Regėjimas: Mūsų rega vaidina svarbų vaidmenį, padedantį smegenims suprasti mūsų aplinką ir kūno padėtį. Pavyzdžiui, kai žiūrime į stabilų horizontą, tai padeda smegenims suvokti, kad esame vertikalioje padėtyje.
• Propriocepcija: Tai mūsų kūno jutimas, gaunamas iš raumenų, sausgyslių ir sąnarių. Šie jutikliai padeda mums suvokti savo kūno dalių padėtį ir judesius, o tai taip pat svarbu pusiausvyrai palaikyti.

Kai šios sistemos veikia kartu, jos leidžia mums išlaikyti pusiausvyrą ir koordinaciją. Tačiau kai bet kuri iš šių sistemų sutrinka, gali atsirasti galvos svaigimas ir kiti pusiausvyros sutrikimai.

Vestibulinės sistemos sutrikimai

Viena iš dažniausių galvos svaigimo priežasčių yra vestibulinės sistemos sutrikimai. Šie sutrikimai gali pasireikšti dėl įvairių veiksnių, įskaitant:

• Gerybinis paroksizminis pozicinis vertigo (GPPV): Tai dažniausia galvos svaigimo priežastis, susijusi su vestibuline sistema. Ją sukelia kalcio karbonato dalelių kaupimasis vidinėje ausyje, kurie trikdo normalų skysčio judėjimą kanaluose. GPPV paprastai pasireiškia trumpu, stipriu galvos svaigimu, dažniausiai pasikeičiant galvos padėčiai, pavyzdžiui, atsigulus ryte ar atsikeliant iš lovos.
• Menjero liga: Tai vidinės ausies liga, kurios metu sutrinka skysčio gamyba ir pasišalinimas. Simptomai gali būti įvairūs, įskaitant galvos svaigimą, ausų spengimą, klausos praradimą ir pilnumo jausmą ausyje.
• Vestibulinis neuritas: Tai staigus vestibulinio nervo uždegimas, kuris gali sukelti stiprų galvos svaigimą, pykinimą ir vėmimą. Paprastai jis praeina per kelias savaites, tačiau kai kuriems žmonėms gali pasireikšti ilgalaikiai pusiausvyros sutrikimai.

• Vestibulinė migrena: Migrena sergantiems asmenims gali pasireikšti ir vestibuliniai simptomai, tokie kaip galvos svaigimas, pusiausvyros sutrikimas, pykinimas ir ausų spengimas. Šie simptomai gali pasireikšti kartu su įprastais migrenos simptomais, tokiais kaip galvos skausmas, jautrumas šviesai ir triukšmui.
• Akustinė neuroma: Tai gerybinis (ne vėžinis) galvos smegenų nervo auglys, galintis spausti vestibulinį nervą ir sukelti galvos svaigimą, klausos praradimą ir ausų spengimą. Ši būklė yra reta, tačiau svarbu ją žinoti, nes ankstyva diagnozė ir gydymas yra labai svarbūs.

Nevestibulinės galvos svaigimo priežastys

Nors vestibuliniai sutrikimai yra dažna galvos svaigimo priežastis, ji gali atsirasti ir dėl kitų, su vestibuliniu aparatu nesusijusių veiksnių:

• Kraujotakos sutrikimai: Jei smegenys negauna pakankamai kraujo ir deguonies, gali atsirasti galvos svaigimas. Tai gali būti dėl įvairių priežasčių, įskaitant mažakraujystę, širdies ritmo sutrikimus, staigų kraujospūdžio pokytį ir kraujotakos nepakankamumą.
• Dehidratacija: Kai organizme trūksta skysčių, gali sumažėti kraujo tūris ir kraujotaka. Tai gali sukelti galvos svaigimą, nuovargį ir galvos skausmą.
• Ortostatinė hipotenzija: Tai būklė, kai staigiai atsistojus nuo gulimos padėties sumažėja kraujospūdis. Tai gali sukelti trumpalaikį galvos svaigimą ir silpnumą.
• Medikamentų šalutinis poveikis: Kai kurie vaistai, tokie kaip vaistai nuo aukšto kraujospūdžio, antidepresantai ir antibiotikai, gali sukelti galvos svaigimą kaip šalutinį poveikį.
• Nerimas ir depresija: Šios psichinės sveikatos būklės gali pasireikšti įvairiais fiziniais simptomais, įskaitant galvos svaigimą, širdies plakimą ir dusulį.
• Stuburo kaklo dalies patologijos: Kaklinės stuburo dalies artimų raumenų įtampa ar pažeisti slanksteliai gali sutrikdyti nervų signalus ir sukelti galvos svaigimą ir pusiausvyros sutrikimus.

Galvos svaigimo komplikacijos

Nors galvos svaigimas dažniausiai nėra rimta problema, jis gali turėti įtakos gyvenimo kokybei ir sukelti diskomfortą. Kai kuriais atvejais galvos svaigimas gali padidinti kritimo ir traumų riziką, ypač vyresnio amžiaus žmonėms. Jei galvos svaigimas yra stiprus, ilgai trunkantis arba lydimas kitų nerimą keliančių simptomų, pavyzdžiui, stipraus galvos skausmo, klausos praradimo ar apalpimo, svarbu nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Diagnostika ir gydymas

Galvos svaigimo diagnostika gali apimti:

• Išsamios ligos istorijos surinkimas: Gydytojas klausinės apie jūsų simptomus, jų pobūdį, trukmę ir galimus rizikos veiksnius.
• Fizinis apžiūrėjimas: Gydytojas gali atlikti fizinį apžiūrėjimą, įskaitant galvos, kaklo ir nervų sistemos tyrimą.
• Vestibuliniai tyrimai: Šie tyrimai vertinami vestibulinės sistemos funkcionavimą. Jie gali apimti galvos judesių stebėjimą, akių judesių tyrimą ir specialius vestibulinius tyrimus.
• Neurologiniai tyrimai: Kai kuriais atvejais gali būti reikalingi papildomi tyrimai, pavyzdžiui, magnetinio rezonanso tomografija (MRT) arba kompiuterinė tomografija (KT), siekiant ištirti smegenis

Gydymas

Galvos svaigimo gydymas priklauso nuo jį sukėlusios priežasties. Kai kuriais atvejais galvos svaigimas praeina savaime, tačiau kitais atvejais gali būti reikalingas gydymas. Štai keli galimi gydymo būdai:

• Gyvenimo būdo pokyčiai: Jei galvos svaigimą sukelia dehidratacija, svarbu gerti pakankamai skysčių. Jei galvos svaigimas atsiranda staigiai atsistojus, gali padėti lėtesnis kėlimasis iš gulimos padėties. Taip pat svarbu pakankamai ilsėtis, valgyti sveiką maistą ir sumažinti stresą, nes šie veiksniai gali padėti sumažinti galvos svaigimo pasireiškimų riziką.
• Vaistai: Kai kuriais atvejais gydytojas gali skirti vaistų, skirtų simptomams, pvz., pykinimui ir vėmimui, palengvinti. Taip pat gali būti skiriami vaistai nuo vidinės ausies ligų, migrenos ar nervų sistemos sutrikimų, jei jie sukelia galvos svaigimą.
• Vestibulinė reabilitacija: Ši terapijos forma skirta pagerinti vestibulinės sistemos funkciją ir sumažinti galvos svaigimą. Vestibulinės reabilitacijos programos paprastai apima specialius pratimus, skirtus akių judesiams, pusiausvyrai ir koordinacijai pagerinti.
• Fizioterapija: Jei galvos svaigimą sukelia raumenų įtampa ar kaklo slankstelių problemos, fizinio terapeuto pagalba gali padėti sumažinti simptomus ir pagerinti lankstumą bei judesių amplitudę.
• Operacija: Retais atvejais, kai kitos gydymo priemonės nepasiteisina, gali būti svarstoma operacija. Pavyzdžiui, operacija gali būti taikoma, jei galvos svaigimą sukelia akustinė neuroma.

Liaudies medicina

Svarbu pažymėti, kad liaudies medicina neturėtų būti pirminiu gydymo būdu nuo galvos svaigimo. Visada reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju, jei jaučiate stiprų ar ilgai trunkantį galvos svaigimą. Tačiau kai kurie liaudiški gydymo būdai gali padėti palengvinti lengvą galvos svaigimą:

• Imbieras: Imbieras pasižymi priešuždegiminėmis ir pykinimą slopinančiomis savybėmis, todėl jis gali padėti sumažinti pykinimą, kurį dažnai lydi galvos svaigimas. Imbiero galima vartoti kaip arbatą, miltelius arba imbiero gabaliukus kramtyti.
• Gvazdikėliai: Gvazdikėliai taip pat gali padėti sumažinti pykinimą ir galvos svaigimą. Galima keletą gvazdikėlių užplikyti verdančiu vandeniu ir gerti kaip arbatą.
• Vanduo: Dehidratacija yra dažna galvos svaigimo priežastis. Todėl svarbu gerti pakankamai vandens per dieną, ypač jei jaučiate galvos svaigimą.
• Mėtos: Mėtos aromaterapija gali padėti sumažinti stresą ir nerimą, kurie gali prisidėti prie galvos svaigimo. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad kai kuriems žmonėms mėtų aliejus gali sukelti odos dirginimą.

Pastaba: Prieš pradėdami vartoti bet kokius liaudiškus gydymo būdus, svarbu pasitarti su gydytoju, ypač jei vartojate kitus vaistus ar turite sveikatos problemų.

Kada kreiptis į gydytoją?

Jei jaučiate stiprų ar ilgai trunkantį galvos svaigimą, ypač jei lydi šie simptomai:

• Stiprus galvos skausmas
• Regėjimo pokyčiai
• Apalpimas
• Klausos praradimas
• Kalbos sutrikimai
• Koordinacijos sutrikimai
• Krūtinės skausmas
• Sunku kvėpuoti

Nedelsiant kreipkitės į gydytoją. Šie simptomai gali signalizuoti apie rimtesnę sveikatos būklę, todėl svar

Išvada

Galvos svaigimas – dažnas simptomas, turintis įvairių priežasčių. Nors daugeliu atveju jis nėra rimtas ir praeina savaime, svarbu suprasti, kada kreiptis į gydytoją. Ankstyva diagnozė ir tinkamas gydymas gali padėti išvengti komplikacijų ir pagerinti gyvenimo kokybę.

Šie patarimai gali padėti sumažinti galvos svaigimo riziką:

• Gerkite pakankamai vandens per dieną.
• Valgykite sveiką maistą ir palaikykite sveiką kūno svorį.
• Reguliariai mankštinkitės.
• Pakankamai išsimiegokite.
• Valdykite stresą.
• Venkite alkoholio ir tabako.
• Staigiai nesikelkites iš gulimos padėties.
• Venkite perkaisti ar peršalti.

Jei jaučiate galvos svaigimą, svarbu suprasti, kad nesate vieni. Pasikalbėkite su gydytoju, kuris padės nustatyti priežastį ir paskirs tinkamą gydymą.

Šaltiniai

https://nvsc.lrv.lt/

https://sam.lrv.lt/

Šie informacijos šaltiniai gali suteikti daugiau informacijos apie galvos svaigimą ir jo gydymą.

Pastaba: Šiame straipsnyje pateikta informacija yra bendro pobūdžio ir nėra skirta medicininės konsultacijos pakaitalui. Visada pasitarkite su savo gydytoju dėl bet kokių sveikatos problemų.