Kodėl ruduoja tujos?

Kodėl ruduoja tujos?

Lietuvoje, puošiant namų aplinką, labai mėgstamos tujos – tiek gyvatvorėms, tiek pavieniams dekoratyviniams želdynams. Šie augalai vertinami dėl savo nereiklumo ir lengvos priežiūros. Tačiau net ir pasodinus populiariąsias smaragdines tujas, vakarines tujas, greitai augančias tujas brabant ar bet kurią kitą iš gausybės – rutulines tujas, žemaūges tujas – jūsų žvilgsnį kartais gali pradžiuginti neraminantis vaizdas: parudavusios šakelės. Nesvarbu, ar auginate tujas vazonuose ar dekoratyvinėje gyvatvorėje, jų rudavimas gali išgąsdinti net ir patyrusį sodininką. Šiame straipsnyje aptarsime 4 pagrindines tujų rudavimo priežastis, padėsiančias atskirti, kodėl ruduoja jūsų pasirinktos tujos – smaragdinės tujos, vakarinės tujos ar kitos – ir ką daryti, kad jūsų augalai vėl džiugintų sodria žalia ir sveika lapijos spalva. Peržiūrėsime ir papildomus veiksnius, tokius kaip netinkamas dirvožemio pH, trąšų trūkumas ar perteklius, kenkėjų poveikis. Taip pat pateiksime patarimų, kaip išsirinkti kokybišką sodinamąją medžiagą iš patikimų tujų medelynų ir kokios priežiūros reikia, kad jūsų tujos visada atrodytų gražios ir sveikos.

Natūrali šakelių kaita

Nors kartais ruduojantys spygliai gali kelti nerimą, verta žinoti, kad ne visais atvejais tai reiškia ligą ar netinkamą priežiūrą. Spygliuočiams, įskaitant ir tujas, būdingas natūralus atsinaujinimo procesas, kai dalis senesnių šakelių pakeičiamos naujomis. Šis procesas nepriklauso nuo tujų rūšies – jis pastebimas tiek smaragdinėms tujoms, tiek vakarinėms tujoms, tiek koloninėms tujoms, tiek kitoms populiarioms veislėms, tokioms kaip rutulinės tujos ar gyvatvorinės tujos.

Kaip atpažinti natūralią šakelių kaitą?

  • Parudavusios šakelės dažniausiai būna ties kamienu ir šakelių pradžioje.
  • Šakelių galai atrodo sveiki ir žali.
  • Braukiant ranka ar papurčius, nudžiuvę spygliukai lengvai nukrenta.
  • Ant spygliukų nėra apnašų.
  • Tankesnių tujų parudavęs vidus gali būti nepastebimas, kol nepraskleidžiate šakelių.

Nors natūralus procesas, rudavimas gali sukelti keletą problemų:

  • Susikaupusios nudžiuvusios šakelės gali sudaryti palankias sąlygas veistis grybeliams ir bakterijoms, silpninančioms augalo imuninę sistemą.
  • Dėl sumažėjusios fotosintezės augalas gali pritrūkti maisto medžiagų ir augti lėčiau.

Ką daryti?

  • Reguliariai valyti nudžiūvusias šakeles. Tai galima padaryti perbraukiant rankomis per šakeles arba papurtant augalą.
  • Išvalius parudavusias šakeles, pagerės oro cirkuliacija ir saulės šviesos prasiskverbimas, skatindamas naujų šakelių augimą.
  • Rekomenduojama valyti tujas bent kas antrus metus.
  • Geriausias laikas valyti – rudenį arba ankstyvą pavasarį, prieš prasidedant vegetacijos periodui.

Natūralios šakelių kaitos procesas yra normalus ir neturėtų kelti nerimo. Reguliariai valydami nudžiūvusias šakeles galite užtikrinti gerą tujų oro cirkuliaciją, saulės šviesos prasiskverbimą ir sveiką augimą.

Pažeista tujų apačia

Jei pastebėjote, kad ruduoja tik tujų apačia, o viršutinės šakelės išlieka žalios ir sveikos, tai gali būti ženklas, jog pažeista būtent apatinė augalo dalis. Tokį rudavimą gali sukelti keli veiksniai:

  • Keturkojų gyvūnų šlapimas: Mėgstantys šlapintis šalia tujų gyvūnai, tokie kaip šunys ar katės, gali pažeisti augalo šaknų sistemą. Šlapime esančios cheminės medžiagos gali nudeginti šaknis ir sutrikdyti jų gebėjimą įsisavinti vandenį bei maisto medžiagas.
  • Druskos nuo kelių: Gyvenate prie judrios gatvės ar šaligatvio? Žiemą naudojamos druskos tirpdant ledą gali pasklisti ir pasiekti šalia augančių augalų šaknis. Panašiai kaip ir gyvūnų šlapimas, druskos gali nudeginti šaknis ir sutrikdyti jų funkcijas.

Kaip atpažinti pažeistą tujų apačią?

  • Spygliai parudavę tik ties augalo apačia, o viršutinė dalis išlieka žalia.
  • Gali būti jaučiamas specifinis šlapimo kvapas (jei kalbama apie gyvūnų šlapimą).
  • Pažeistose vietose spygliai gali atrodyti sausi ir trupėti.

Ką daryti?

  • Lengvais atvejais, kai pažeidimas minimalus, galima pabandyti nupjauti parudavusias šakeles iki sveikos ir žalios dalies. Taip pat galite pabandyti atsargiai nubraukti nudžiūvusius spygliukus.
  • Esant didesniam pažeidimui, gali tekti imtis griežtesnių priemonių. Pavyzdžiui, persodinti tujas į kitą vietą, toliau nuo kelio ar takelių, kur gyvūnai nepasiekia.
  • Jei įtariate, kad augalą pažeidė druskos nuo kelio, galite pabandyti gausiau laistyti tujas pavasarį ir rudenį, taip praskiedžiant dirvoje esančią druskos koncentraciją.

Nepamirškite, kad laiku nesiėmus veiksmų, pažeistos tujos gali imti silpnėti, tapti labiau pažeidžiamos ligų ir kenkėjų bei galiausiai žūti.

Pavasarinė fiziologinė sausra

Ankstyvą pavasarį, kai saulė jau šviečia ryškiau, o žemė dar būna įšalusi, tujoms gali grėsti specifinė problema – pavasarinė fiziologinė sausra. Ši būklė dažniausiai pasireiškia tujų pietinėje pusėje, kuri labiausiai veikiama saulės spindulių.

Kas sukelia pavasarinę fiziologinę sausrą?

  • Šaknų sistemos apribojimas: Įšalusi žemė neleidžia tujų šaknims įsisavinti pakankamai drėgmės.
  • Intensyvi saulės kaitra: Pavasario saulė aktyviai garina drėgmę iš augalo spyglių.
  • Disbalansas: Jei drėgmės išgaravimas vyksta sparčiau nei jos pasisavinimas, tujos ima džiūti.

Kaip atpažinti pavasarinę fiziologinę sausrą?

  • Dažniausiai ruduoja pietinė tujų pusė, ypač pavasario pirmoje pusėje.
  • Spygliai tampa rudi ir sausi, dažniausiai pradedant nuo viršūnėlių.
  • Gali pasirodyti pirmieji spyglių numetimo požymiai.

Ką daryti?

  • Lengvais atvejais, kai pažeidimas minimalus, galima pabandyti išgelbėti augalą. Reguliarus ir gausus laistymas pavasarį, kai tik atšyla žemė, gali padėti tujoms atsigauti.
  • Labai svarbu pasirūpinti dirvožemio drėgmės išsaugojimu. Mulčiuokite dirvą aplink tujas, tai padės sulaikyti drėgmę ir apsaugoti šaknis nuo saulės kaitros.
  • Deja, sunkesniais atvejais, kai pažeistos didelės augalo dalys, atgaivinti tujas gali būti sudėtinga. Tokiu atveju gali tekti svarstyti apie augalo persodinimą į palankesnę vietą – šešėlyje arba pusiau pavėsyje.

Pavasarinės fiziologinės sausros galima išvengti arba jos žalą sumažinti tinkamai prižiūrint tujas. Reguliariai laistykite augalus, ypač ankstyvą pavasarį, ir pasirūpinkite dirvožemio mulčiavimu.

Grybinės ligos

Nors daugeliu atvejų tujų rudavimą sukelia natūralūs procesai ar aplinkos veiksniai, kartais jį gali lemti ir rimtesnės problemos – grybinės ligos. Šios ligos gali pažeisti tiek jaunas, tiek ir ilgai augančias tujas, nepriklausomai nuo jų rūšies – tiek populiariosios smaragdinės tujos, vakarinės tujos ar greitai augančios tujos brabant, tiek mažiau paplitusios žemaūgės tujos ar burbulinės tujos.

Kaip atpažinti grybines ligas?

  • Grybinių ligų požymiai gerokai skiriasi nuo natūralaus spyglių rausvėjimo.
  • Liga pasireiškia negyvomis šakomis ir rudais spygliais per visą jų ilgį – nuo pat šakelės pradžios iki galo.
  • Ligos paveiktose vietose spygliai būna sausi, trapūs ir lengvai lūžinėja.
  • Pažeistose vietose gali būti matomas grybo grybiena – balti arba pilki voratinkliškai pasišiaušę dariniai.

Ką daryti įtariant grybines ligas?

  • Deja, stipriai grybo paveiktų šakų išgelbėti nebepavyks. Tokiu atveju būtina pašalinti visas ligotas šakas, genint jas iki sveikos ir žalios dalies.
  • Po genėjimo svarbu dezinfekuoti pjovimo įrankius, kad liga neplistų toliau.
  • Atsikratykite nupjautų šakų – jų negalima kompostuoti, nes taip liga gali išplisti.
  • Norint efektyviai kovoti su grybelinėmis ligomis, būtina naudoti fungicidus – specialius priešgrybelinius preparatus. Rinkoje gausu įvairių fungicidų, tad prieš juos naudojant rekomenduojama pasitarti su specialistais ir pasirinkti tinkamiausią preparatą pagal konkrečią ligą.

Laiku nesiėmus veiksmų ir negydant grybinių ligų, jos gali greitai išplisti ir sunaikinti ne tik sergančias tujas, bet ir užkrėsti šalia augančius augalus. Rinkdamiesi tujas sodinimui pirmenybę teikite ligoms atsparioms veislėms. Taip pat nepamirškite reguliariai apžiūrėti tujas ir įvertinti jų būklę. Pastebėję pirmuosius ligos požymius, imkitės skubių veiksmų – taip išsaugosite savo dekoratyvinių augalų ar gyvatvorės grožį ir sveikatą.

Kiti rudavimo atvejai

Tujų rudavimą gali sukelti ir daugiau veiksnių, į kuriuos svarbu atkreipti dėmesį:

  • Pernelyg didelis kankorėžių kiekis: Kai kurios tujų rūšys gausiai veda kankorėžius. Bręstant kankorėžiams, jie gali laikinai sumažinti vandens ir maisto medžiagų tiekimą šakelėms, dėl ko spygliai gali šiek tiek paruduoti. Šis procesas laikinas ir paprastai nekelia rimto pavojaus augalo sveikatai.
  • Netinkamas dirvožemio pH: Tujos geriausiai auga silpname, rūgščiame arba neutraliame dirvožemio pH (nuo 5,5 iki 7,0 pH). Jeigu dirvožemis pernelyg šarminis (pH aukštesnis nei 7,0), tujos gali sunkiau įsisavinti maisto medžiagas, o tai gali pasireikšti spyglių parudavimu.
  • Trąšų trūkumas arba perteklius: Tujoms, kaip ir visiems augalams, reikia subalansuoto trąšų kiekio. Trąšų trūkumas gali sulėtinti augimą ir paskatinti spyglių rusvėjimą. Kita vertus, pertręšus augalus, taip pat gali pradėti ruduoti spygliai.
  • Kenkėjai: Kai kurie kenkėjai, tokie kaip tujų lapgraužos ar amarai, gali pažeisti tujų spyglius ir paskatinti jų rudavimą.

Patarimai, kaip išvengti tujų rudavimo

  • Reguliariai apžiūrėkite tujas: Atkreipkite dėmesį į spyglių spalvą, ar nėra nudžiūvusių šakelių, kenkėjų ar ligos požymių. Kuo anksčiau pastebėsite problemą, tuo lengviau bus ją išspręsti.
  • Laikykitės tinkamos tujų priežiūros: Reguliariai laistykite, tręškite ir genėkite tujas. Tinkama priežiūra padės išlaikyti augalus sveikus ir atsparesnius įvairiems negalavimams.
  • Rinkitės kokybišką sodinamąją medžiagą: Pirkite tujas iš patikimų medelynų, kurie gali pasiūlyti sveikus, ligoms atsparius augalus.
  • Pasirinkite tinkamą sodinimo vietą: Sodinkite tujas saulėtoje arba pusiau pavėsyje esančioje vietoje, tinkamo drėgnumo ir pH lygio dirvožemyje.
  • Mulčiuokite dirvą: Mulčiavimas padės išlaikyti dirvožemio drėgmę, slopins piktžoles ir apsaugos šaknis nuo staigios temperatūros pokyčių.

Pasirūpinę tinkama tujų priežiūra ir prevencinėmis priemonėmis, galite išvengti daugelio rudavimo priežasčių ir džiaugtis sveika bei gražiai žalia savo tujų gyvatvore ar pavieniais dekoratyviniais augalais.

Išvados

Tujų rudavimas gali išgąsdinti net ir patyrusį sodininką, tačiau svarbu žinoti, kad nebūtinai tai reiškia ligą ar pražūtą augalą. Kaip aptarėme šiame straipsnyje, tujų spygliai gali ruduoti dėl įvairių priežasčių – nuo natūralaus šakelių atsinaujinimo proceso iki rimtesnių problemų, kaip antai grybinės ligos.

Kokybiška priežiūra yra raktas į sveikas ir žalias tujas. Reguliariai apžiūrint augalus, laiku genint, tręšiant ir laistant, galima išvengti daugelio rudavimo priežasčių. Taip pat svarbu pasirinkti tinkamą sodinimo vietą ir kokybišką sodinamąją medžiagą. Pastebėję pirmuosius ligos požymius, nenumokite ranka – imkitės skubių veiksmų, kad apsaugotumėte savo tujas.

Tikimės, kad šis straipsnis padėjo jums suprasti, kodėl ruduoja jūsų tujos ir ką daryti, kad jos vėl džiugintų sodria žalia spalva. Jei vis dėlto kyla neatsakytų klausimų, visuomet galite pasitarti su specialistais – medelyno darbuotojais arba arboristais.

Šaltiniai

https://www.arboristnow.com/news/can-brown-arborvitae-be-saved

https://myperfectplants.com/blogs/blog/thuja-green-giant-tree-problems

Apie autorių

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *