Kodėl žmogus knarkia?

Knarkimas – tai dažnas reiškinys, tačiau jis gali sutrikdyti miego kokybę tiek jums, tiek jūsų partneriui. Nors daugelis žmonių mano, kad knarkimas yra tiesiog erzinantis triukšmas, jis gali būti rimtesnės būklės, vadinamos obstrukcine miego apnėja, požymis. Šiame išsamiame straipsnyje nagrinėsime, kodėl žmonės knarkia, kokios yra pagrindinės knarkimo priežastys, kada jis tampa pavojingas ir kokie gydymo būdai egzistuoja.

Kodėl mes knarkiam?

Norint suprasti, kodėl žmonės knarkia, pirmiausia reikia žinoti šiek tiek apie viršutinių kvėpavimo takų anatomiją. Įkvepiant ar iškvepiant orą, jis keliauja per nosį ar burną, gerklę, trachėją ir bronchus į plaučius. Šiuose kvėpavimo takuose yra minkštųjų audinių, tokių kaip gomurys, liežuvis ir uvula (gaurelė gomurio gale). Kai šie audiniai atsipalaiduoja, ypač miego metu, jie gali susiaurinti kvėpavimo takus.

Knarkimo priežastys

Yra daug įvairių veiksnių, galinčių sukelti knarkimą. Šie veiksniai gali veikti atskirai arba kartu:

• Anatominiai ypatumai: Kai kurie žmonės tiesiog turi siauresnius viršutinius kvėpavimo takus dėl didesnio minkštojo gomurio, storesnės liežuvio šaknies ar didesnių adenoidų (limfinio audinio sankaupų už nosies ir burnos ertmės).
• Amžius: Vyresnio amžiaus žmonėms būdingas silpnesnis gomurys ir liežuvio raumenys, kurie labiau linkę atsipalaiduoti miego metu.
• Svoris: Antsvoris papildomai apkrauna audinius aplink kvėpavimo takus, todėl jie lengviau susiaurėja.
• Rūkymas: Rūkymas dirgina viršutinių kvėpavimo takų gleivinę, todėl ji pabrinksta ir susiaurina kvėpavimo takus.
• Alkoholis: Alkoholis veikia raumenis atpalaiduojančiai, įskaitant tuos, kurie palaiko atvirus kvėpavimo takus.
• Alergija ir nosies užgulimas: Kai jūsų nosis yra užsikimšusi dėl alergijos ar peršalimo, tai gali priversti jus kvėpuoti per burną, o tai gali sukelti knarkimą.
• Miego poza: Gulėjimas ant nugaros gali pabloginti knarkimą, nes liežuvis gali nusmegti į gerklę ir blokuoti kvėpavimo takus.

Kada knarkimas tampa pavojingas?

Paprastai knarkimas yra nepatogus, tačiau jam nebūtinai reikia gydymo. Tačiau yra rimtesnė būklė, vadinama obstrukcine miego apnėja (SJS), kuri gali pasireikšti kartu su knarkimu. SJS yra kvėpavimo sutrikimas, kai miego metu kvėpavimas pakartotinai sustoja ir prasideda. Šie kvėpavimo sustojimai gali trukti nuo kelių sekundžių iki kelių minučių ir gali pasireikšti šimtus kartų per naktį.

Obstrukcinės miego apnėjos simptomai

• Garsus knarkimas su kvėpavimo pauzėmis
• Miego metu dusulys ar springimo pojūtis
• Dažnas naktinis šlapinimasis
• Dienos metu jaučiamas mieguistumas
• Rytinis galvos skausmas
• Sunkumas susikaupti
• Dirglumas
• Aukštas kraujospūdis

Jei pasireiškė du ar daugiau iš šių simptomų, kartu su garsiu knarkimu, svarbu kreiptis į gydytoją, kad būtų galima išsiaiškinti, ar nesergate SJS.

Obstrukcinės miego apnėjos pavojai

Obstrukcinė miego apnėja (SJS) yra rimta liga, galinti sukelti įvairių sveikatos problemų, įskaitant:

• Padidėjusi širdies ligų rizika: SJS metu sumažėjęs deguonies kiekis kraujyje gali sukelti arterinę hipertenziją, širdies ritmo sutrikimus, insultą ir širdies nepakankamumą.
• 2 tipo diabeto rizika: SJS gali sutrikdyti organizmo cukraus kiekio kraujyje reguliavimą, padidindama 2 tipo diabeto riziką.
• Eismo įvykiai: Dienos metu jaučiamas stiprus mieguistumas padidina avarijų tikimybę.
• Gyvenimo kokybės pablogėjimas: SJS gali sutrikdyti miegą, sukelti nuotaikos svyravimus, atminties sutrikimus ir sumažinti produktyvumą darbe.

Obstrukcinės miego apnėjos diagnostika

Jei įtariate, kad jūs ar jūsų partneris gali sirgti SJS, svarbu kreiptis į gydytoją. Gydytojas gali atlikti išsamų fizinį tyrimą ir apklausti apie jūsų miego įpročius bei patiriamus simptomus. Taip pat gali būti paskirti šie tyrimai:

• Miego polisomnografija: Šis tyrimas atliekamas miego laboratorijoje. Jums bus pritvirtinti jutikliai, kurie stebės jūsų smegenų veiklą, kvėpavimo modelį, deguonies kiekį kraujyje, miego stadijas ir kūno judesius viso miego metu. Miego polisomnografija yra standartinis tyrimas diagnozuojant SJS.
• Namų miego tyrimas: Kai kuriais atvejais gydytojas gali rekomenduoti atlikti tyrimą namuose. Šis tyrimas nėra toks išsamus kaip miego polisomnografija, tačiau jis gali būti naudingas lengvesnės SJS formos diagnozavimui.
• Rentgenas arba kompiuterinė tomografija: Šie vaizdiniai tyrimai gali padėti nustatyti viršutinių kvėpavimo takų anatomines anomalijas, kurios gali prisidėti prie SJS.

Obstrukcinės miego apnėjos gydymas

SJS gydymas priklauso nuo jos sunkumo ir gali apimti gyvenimo būdo pokyčius, medicinines priemones arba chirurginę intervenciją.

Gyvenimo būdo pokyčiai:

• Svorio mažinimas: Jei turite antsvorio, net nedidelis svorio netekimas gali žymiai sumažinti ar net išgydyti SJS.
• Miego pozicijos keitimas: Gulėjimas ant šono gali padėti sumažinti kvėpavimo takų suspaudimą ir palengvinti kvėpavimą miego metu.
• Miego higienos praktika: Laikykitės reguliaraus miego grafiko ir sukurkite ramią miego aplinką. Venkite alkoholio ir kofeino prieš miegą.
• Ruošos miegui rutina: Atsipalaidavimo technikos, pvz., meditacija ar šilta vonia prieš miegą, gali padėti pagerinti miego kokybę.

Medicininės priemonės:

• Nuolatinio teigiamo oro srauto (CPAP) aparatas: CPAP aparatas yra labiausiai paplitusi gydymo priemonė SJS. Šis aparatas per nosies kaukę tiekia oro srautą, kuris atveria viršutinius kvėpavimo takus ir palengvina kvėpavimą miego metu. Nors CPAP aparatas gali būti efektyvus, kai kurie žmonės jį sunkiai toleruoja dėl triukšmo ar nepatogios kaukės.
• Dviejų lygių teigiamo oro srauto (BiPAP) aparatas: BiPAP aparatas yra sudėtingesnė CPAP aparato versija, kuri tiekia skirtingą oro slėgį įkvepiant ir iškvepiant. Jis gali būti naudingas žmonėms, sergantiems sunkia SJS arba kuriems netoleruojamas CPAP aparatas. 
• Mandibulinis protrūkimo aparatas: Šis burnos įtvarpas stumia apatinį žandikaulį į priekį, taip išplečiant viršutinius kvėpavimo takus. Jis gali būti veiksmingas lengvesnės SJS formos gydymui.

Chirurginė intervencija:

Chirurgija paprastai yra paskutinė gydymo priemonė, tačiau ji gali būti veiksminga kai kuriems žmonėms, sergantiems SJS.

Svarbu suprasti, kad gydymo efektyvumas labai priklauso nuo individualios situacijos ir SJS sunkumo. Gydytojas padės pasirinkti tinkamiausią gydymo planą.

Knarkimo ir miego apnėjos prevencija

Nors negalite visiškai kontroliuoti visų veiksnių, galinčių sukelti knarkimą ar SJS, galite imtis kelių prevencinių veiksmų:

• Palaikykite sveiką svorį: Antsvoris yra vienas iš pagrindinių rizikos veiksnių tiek knarkimui, tiek SJS.
• Miegokite ant šono: Gulėjimas ant nugaros gali pabloginti kvėpavimo takų suspaudimą.
• Venkite alkoholio ir kofeino prieš miegą: Šie gėrimai gali atpalaiduoti raumenis ir pabloginti kvėpavimo takų suspaudimą.
• Mesti rūkymą: Rūkymas dirgina viršutinių kvėpavimo takų gleivinę ir gali susiaurinti kvėpavimo takus.
• Laikykitės reguliaraus miego grafiko: Tai gali padėti reguliuoti jūsų miego ciklus ir pagerinti bendrą miego kokybę.
• Gydykite nosies užgulimą: Jei turite chronišką nosies užgulimą dėl alergijos ar kitų priežasčių, gydykite šią būklę, kad palengvintumėte kvėpavimą.

Išvada

Knarkimas yra dažna problema, tačiau jis nebūtinai turi būti rimta. Vis dėlto, svarbu atkreipti dėmesį į įspėjančius požymius, galinčius rodyti obstrukcinę miego apnėją. Jei patiriate garsiai knarkimą kartu su miego metu pasireiškiančiu dusuliu, dienos metu jaučiamu mieguistumu ar kitais SJS simptomais, kreipkitės į gydytoją išsamesnei diagnostikai ir tinkamo gydymo plano sudarymui. Laiku pradėtas gydymas gali padėti kontroliuoti SJS ir pagerinti jūsų gyvenimo kokybę.

Nepamirškite pasidalinti šiuo straipsniu su draugais ir šeimos nariais, kuriems gali būti naudinga ši informacija! Saldaus ir ramaus miego!

Šaltiniai

https://ligos.sveikas.lt/lt/ligos/kvepavimo_organu_ligos/miego_apneja